švelniakalbis

švelniakal̃bis, -ė adj., smob. (2) BŽ519, NdŽ, KŽ; Rtr kas švelniai, maloniai, neužgauliai kalba, gražiakalbis: Gali atsitikti, jog kokia sena ponia ar koks švelniakalbis žmogus jus paprašys už tam tikrą atlyginimą parodyti markizo gaunamus laiškus rš.